Idėjos kodas: 184
Aprašymas:Tiltų g. 21 namo siena, kuri praeiviams puikiai matoma einant abejomis Tiltų g. pusėmis nuo upės pusės ir naujos pėsčiųjų eismo arterijos į/iš sutvarkyto Jono kalno, galėtų būti išnaudota namo sienos senųjų langų reljefuose įamžinant Prūsų/Mažosios Lietuvos periodą žymių Klaipėdoje gyvenusių žmonių portretais. Portretus būtų galima išpiešti kiekviename iš langų (foto prisegta), o apačioje įrengtoje informacinėje lentelėje pateikti detalesnę informaciją lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis apie languose pavaizduotus žmones ir QR kodus, kuriuos nuskenavus išmaniuoju telefonu, pasirinktos asmenybės istoriją įgarsintų vietos aktoriai pagal Klaipėdos istorikų parengtą tekstą.
Namo sienoje yra 10 langų reljefų. Atviro balsavimo būdu galima būtų rinkti Prūsiškojo Klaipėdos periodo istorines asmenybes.
Kandidatės moterys:
PRŪSIJOS KARALIENĖ - LUISE AUGUSTE WILHELMINE AMALIE (1776–1810)
PIRMOJI LIETUVOJE MOTERIS GYDYTOJA OTORINOLARINGOLOGĖ ONA PURTOKAITĖ (1902–1979)
HABILITUOTA BIOMEDICINOS MOKSLŲ DAKTARĖ ONA JAUDEGYTĖ (1914–2009)
KNYGNEŠĖ IR VISUOMENININKĖ MORTA ZAUNIŪTĖ (1876–1945)
ŽYMIAUSIA MAŽOSIOS LIETUVOS RAŠYTOJA IEVA SIMONAITYTĖ (Ewa Simoneit) (1897–1978)
Kandidatai vyrai:
KLAIPĖDOS ATKŪRĖJAS IR MIESTO GARBĖS PILIETIS ALFONSAS ŽALYS (1929–2006)
ŽYDŲ RABINAS, MOKYTOJAS IR FILOSOFAS ISAAC RÜLF (ISAKAS RIULFAS) (1831–1902)
GYDYTOJAS, BURIUOTOJAS, TILŽĖS IR FULDOS AKTŲ SIGNATARAS DR. VALTERIS DIDŽYS (1896–1977)
TROJOS ATRADĖJAS HEINRICH SCHLIEMANN (HEINRICHAS ŠLYMANAS (1822-1890)
PRŪSIJOS KARALIUS WILHELM FRIEDRICH III (1770–1840)
ENGIAMŲ MAŽŲJŲ TAUTŲ GYNĖJAS GEORG SAUERWEIN (JURGIS ZAUERVEINAS) (1831–1904 m.)
KULTŪROS FILOSOFAS IR KRITIKAS LEONIDAS DONSKIS (1962–2016)
Vieta: 55°42'28.0"N 21°08'15.2"E
Tikrai puoštų miestą, tam darbui puikiai tiktų dailininko Aurimo Eidukaičio darbas. Ant restorano ,,Pilies uostas" sienos yra jo nutapytas, puošiantis miestą, piešinys. Palaikau idėją!
Jei meistiečiai nuspręstų palaikyti Klaipėdos prūsiškojo periodo aktualizavimą, realizuoti sudalyvauti konkurse ir įgyvendinti idėją galėtų Rolandas Marčius, pasteliniais atspalviais išpiešęs Friedricho pasažo tunelio sienas ir Pamario restauratoriaus (Turgaus a.) pastato sieną.