1. Projekto idėja

„Žvejybos uosto istorijos takas“ – tai atvira, po atviru dangumi įrengta ekspozicija, pasakojanti apie šio rajono raidą nuo XX a. vidurio iki šių dienų. Idėjos esmė – įrengti informacinius stendus, meninius elementus ir nuotraukų ekspozicijas su pasakojimais apie rajono istoriją, žmones, laivybą, gyvenimą prie uosto ir jūrinę tapatybę.

Projektas jungia istoriją, kultūrą, bendruomeniškumą ir švietimą, suteikdamas gyventojams ir lankytojams galimybę pažinti savo aplinką naujai – eidami pasivaikščioti tuo pačiu taku, kuriuo vaikščiojo pirmieji uosto darbininkai, žvejai ir jų šeimos.

2. Projekto paskirtis

Sukurti viešą erdvę su kultūrine, edukacine ir menine verte, kuri:

saugotų Žvejybos uosto rajono istorinę atmintį,

stiprintų vietos gyventojų tapatumo jausmą,

skatintų pilietinį pasididžiavimą Klaipėdos jūrine praeitimi,

taptų patrauklia traukos vieta tiek vietiniams, tiek miesto svečiams.

3. Projekto apimtis

Įrengiama apie 10–12 informacinių stendų (metalinės konstrukcijos su apsaugotu stiklu ir LED apšvietimu).

Kiekviename stende – autentiškos nuotraukos, senųjų gyventojų pasakojimai, žvejybos įrankių ar laivų aprašai, istorinės citatos.

Sukuriama vieninga vizualinė linija su taką jungiančiais grindinio ženklais (pvz., laivo pėdsakais ar inkarų simboliais).

Viename stende įrengiama QR sistema – nuskenavus kodą, galima klausytis gyvų pasakojimų ar peržiūrėti nuotraukų galeriją internete.

Numatyta fotografijų ir tekstų parinkimo kampanija – įtraukiant vietos gyventojus, Klaipėdos muziejų, archyvus ir bendruomenę.

Galimi maršruto taškai:

Pradžia – prie Minijos g. / Naikupės g. sankirtos,

Toliau einant Kalnupės, Sulupės, Žalgirio gatvėmis,

Pabaiga – ties Smeltės krovos teritorijos želdyne arba prie Danės upės pakrantės (jei bus prieiga).

4. Tikslinė grupė

Žvejybos uosto ir aplinkinių rajonų gyventojai – ypač senjorai ir šeimos, siekiant išsaugoti rajono tapatybę;

Mokiniai ir jaunimas – kaip edukacinė priemonė apie Klaipėdos jūrinę praeitį;

Miesto svečiai ir turistai, norintys pažinti mažiau žinomą, bet labai autentišką Klaipėdos dalį;

Kultūros ir istorijos entuziastai – kuriems svarbi miesto pramonės, žvejybos ir uosto raida.

5. Sprendžiamos problemos

Vietos tapatybės nykimas – jaunajai kartai trūksta žinių apie tai, koks svarbus Žvejybos uostas buvo Klaipėdos istorijoje.

Apleistos viešosios erdvės – nemažai rajono teritorijų stokoja išskirtinumo ir traukos, nors turi istorinį potencialą.

Gyventojų atotrūkis nuo savo aplinkos – žmonės gyvena šalia istorinių vietų, bet nežino jų reikšmės.

Bendruomenės susvetimėjimas – tokio tipo projektai skatina gyventojų įsitraukimą, pasididžiavimą ir bendras iniciatyvas.

Turistinio srauto trūkumas pietinėje miesto dalyje – projektas paskirstytų lankytojų dėmesį tolygiau po miestą.

6. Nauda rajonui ir miestui

Istorinė ir kultūrinė vertė: išsaugoma ir viešinama unikali Žvejybos uosto istorija.

Edukacinė vertė: moksleiviai, jaunimas ir miesto svečiai sužinos daugiau apie Klaipėdos jūrinį paveldą.

Estetinė vertė: stendai, apšvietimas ir meniniai elementai praturtins viešąją erdvę, suteiks jai identitetą.

Socialinė vertė: projektas skatins bendruomenės vienybę – gyventojai galės patys dalyvauti renkant nuotraukas, istorijas.

Turistinė nauda: atsiras naujas Klaipėdos kultūrinis traukos taškas, galintis įeiti į miesto ekskursijų maršrutus.

Ekonominė nauda: padidės aplinkinių vietų patrauklumas, gyventojų pasitenkinimas, NT vertė.

Projekto esmė tikslas

Projektu siekiama sutvarkyti ir pritaikyti šiuo metu apleistą bei nenaudojamą teritoriją tarp Žalgirio senelių namų ir daugiabučio namo Naikupės g. 9A., Naikupės 9, Minijos 130B, Naikupės 7A Ši vieta – viena iš nedaugelio žaliųjų zonų Žvejybos uosto mikrorajone, turinti brandžių medžių, pavėsį ir natūraliai susiformavusius pėsčiųjų takus, tačiau iki šiol netvarkyta ir neprižiūrima. Projekto metu planuojama įrengti poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdvę, kurioje būtų galima ilsėtis, sportuoti, bendrauti bei saugiai leisti laiką visoms amžiaus grupėms – vaikams, suaugusiesiems ir senjorams.

Projekto tikslinė grupė

Pagrindinė tikslinė grupė:

Naikupės g. 9A, Naikupės g. 9, Naikupės g. 11, Naikupės g. 7, Naikupės 7a, Minijos g. 130, Minijos g.130 b. , Minijos 130a,   ir Žalgirio senelių namų gyventojai – apie 1000–1500 žmonių. Ši grupė yra tiesioginiai projekto naudotojai, gyvenantys aplink planuojamą poilsio zoną. Jiems projektas suteiks:

saugią, švarią ir apšviestą aplinką poilsiui bei laisvalaikiui,

galimybę judėti pėsčiomis tvarkingais takais,

vietą ramiam bendravimui, susitikimams, pasivaikščiojimams ar sportui.

Antrinė tikslinė grupė:

Vaikai ir jaunimas – galės naudotis saugia žaidimų aikštele, šachmatų zona ir žaliais plotais aktyviam laisvalaikiui.

Senjorai ir riboto judumo asmenys – gaus ramią poilsio erdvę su suoliukais ir pavėsiu; pagerės jų socialinė įtrauktis.

Šeimos su vaikais – projektas sudarys sąlygas kokybiškam bendram poilsiui netoli namų.

Aplinkinių mokyklų ir darželių auklėtiniai – galės lankytis edukacinėse ar judumo veiklose lauke.

Žvejybos uosto mikrorajono bendruomenė – turės atnaujintą viešąją erdvę, tinkamą bendruomeniniams renginiams, mažiems susitikimams, kultūrinėms iniciatyvoms.

Netiesioginė tikslinė grupė:

Visi Klaipėdos miesto gyventojai ir svečiai, kurie naudojasi viešosiomis erdvėmis Žvejybos uosto rajone. Projektas prisidės prie viso miesto įvaizdžio gerinimo, didins patrauklumą gyventi ir investuoti šiame kvartale.

Trumpai apibendrinant

Tikslinė grupė apima įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmones – nuo vaikų iki senjorų, gyvenančius ar dažnai besilankančius teritorijoje. Projektas prisideda prie:

bendruomenės sutelktumo ir tarpusavio bendravimo,

socialinės įtraukties (ypač senjorų ir šeimų),

aktyvaus gyvenimo būdo skatinimo,

miesto viešųjų erdvių prieinamumo visiems gyventojams.

Sprendžiama problema

Teritorija tarp Žalgirio senelių namų ir Naikupės g. 9A , Naikupės 9, Minijos g.130 B, Naikupės 7A, daugiabučio šiuo metu yra fiziškai ir estetiškai apleista, nors natūraliai naudojama vietos gyventojų kaip trumpiausias pėsčiųjų kelias ir poilsio erdvė. Joje auga brandūs medžiai ir yra pakankamai vietos poilsiui, tačiau infrastruktūra visiškai nepritaikyta saugiam ir kokybiškam naudojimui.

Pagrindinės problemos:

Nesutvarkyta, apleista aplinka – takai nelygūs, danga duobėta, dalis teritorijos apaugusi žole, nėra želdynų priežiūros.

Apšvietimo trūkumas – vakarais ir tamsiuoju paros metu teritorija skendi tamsoje, todėl gyventojai vengia ją kirsti ar naudotis.

Nėra poilsio infrastruktūros – trūksta suoliukų, šiukšliadėžių, gėlynų, todėl vieta nepatogi ir nepritaikyta senjorams ar tėvams su vaikais.

Nėra vaikų ir jaunimo užimtumo erdvės – artimiausiose teritorijose nėra saugios žaidimų aikštelės ar poilsio zonos, kur vaikai galėtų žaisti ar bendrauti.

Nėra aktyvaus poilsio sprendimų suaugusiesiems – teritorija nefunkcionaliai išnaudojama, nėra galimybių sportui ar ramiai veiklai (pvz., šachmatams, skaitymui).

Estetinės ir ekologinės vertės stoka – teritorija nepuoselėja žalumos, nėra gėlynų ar dekoratyvinių augalų, todėl vizualiai atstumia, o ne traukia.

Saugumo problema – netvarkinga aplinka ir prastas matomumas tamsiu paros metu kelia gyventojams nesaugumo jausmą, ypač senjorams ir vaikams.

Problemos poveikis bendruomenei

Dėl šių priežasčių:

gyventojai vengia viešai naudotis erdve, nors ji galėtų tapti bendruomenės traukos vieta;

vaikai ir jaunimas neturi vietos žaisti ar būti lauke, todėl daugiau laiko praleidžia patalpose ar prie ekranų;

senjorai neturi tinkamų sąlygų poilsiui ir bendravimui, o tai didina socialinę izoliaciją;

aplinkos netvarka mažina gyvenamosios aplinkos patrauklumą ir NT vertę;

teritorija neturi aiškios funkcijos, todėl ji apleidžiama ir virsta šiukšlių bei triukšmo vieta.

Ką projektas išspręs

Įgyvendinus projektą, bus:

sutvarkyta ir atgaivinta apleista teritorija, įrengiant apšvietimą, takus, poilsio bei žaidimų zonas;

sumažinta gyventojų socialinė izoliacija, sukuriant bendravimui pritaikytą aplinką;

pagerintas saugumas tamsiu paros metu;

sukurtos sąlygos sveikam, aktyviam ir saugiam laisvalaikiui;

pagerinta estetinė miesto aplinka ir Žvejybos uosto mikrorajono gyvenimo kokybė.

Projekto tikslas – įrengti modernias ir visiems gyventojams prieinamas piklbolo aikšteles Klaipėdos mieste, siekiant skatinti gyventojų ir miesto svečių fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir sveiką gyvenimo būdą. Piklbolas – sparčiai populiarėjantis sportas, tinkantis įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms, todėl jo infrastruktūros plėtra suteiktų galimybę aktyviai laisvalaikį leisti plataus spektro amžiaus žmonių grupėms - nuo vaikų iki senjorų.

Tikslinė grupė – Klaipėdos miesto gyventojai ir svečiai: vaikai, jaunimas, suaugusieji ir senjorai, taip pat neformalios sporto grupės, šeimos ir socialiai pažeidžiami asmenys, ieškantys įtraukiančių, nedidelio barjero veiklų lauke.

Sprendžiama problema – Klaipėdoje trūksta universalių, visiems prieinamų aktyvaus laisvalaikio erdvių, ypač tokių, kurios būtų patrauklios įvairaus amžiaus žmonėms. Didėjantis fizinio pasyvumo, socialinės atskirties bei bendruomeniškumo stygiaus mastas reikalauja sprendimų, kurie skatintų miestiečius daugiau judėti, bendrauti ir leisti laiką gryname ore.

Piklbolo aikštelės spręstų šią problemą, nes tai sportas, nereikalaujantis didelių investicijų į įrangą, lengvai išmokstamas ir pritaikomas skirtingoms amžiaus grupėms. Projektas prisidėtų prie Klaipėdos kaip sveiko, šiuolaikiško ir bendruomeniško miesto įvaizdžio formavimo.

Klaipėdos Žvejybos uosto rajone adresu tarp Minijos 141 ir Naikupės 14 namo (sančioje skiriamojoje žaliojoje vejoje) įrengti gėlių kompoziciją  su užrašu RAPport. Kompozicijos aukštis 3 metrai. Ją puoštų įvairių spalvų gėlės ir jos nuolat atnaujinamos. Vieta yra prie vienos iš judriausių Klaipėdos gatvių,  todėl manau, kad ji papuoštų miestą ir galėtų grožėtis miestiečiai ir svečiai. Labai svarbu, kad gėlėmis būtų papuoštas ne tik miesto centras bet ir gyvenamieji rajonai. Ateityje plėtojant idėja galėtų atsirasti ir kitų muzikos stilių užrašų gėlių kompozicijos pagal miesto rajonų specifika. Pvz. TECHNO -laisvojoje ekonominėje zonoje, METAL - Vitės kvartale, CLASSIC - Klaipėdos universitetas, DISCO - Vingio rajonas, DOOM - Bandužių rajonas, COUNTRY - Mažasis kaimelis. Autorius Saulius Liekis

Kalnų dviračių parkai Lietuvoje sparčiai populiarėja, tačiau daugiausia iniciatyvos šioje srityje rodo ne didmiesčiai, o mažieji miestai ir miesteliai. Tokios vietovės kaip Jonava, Tauragė ar Šilalė jau pasistatė modernias trasas, tuo tarpu Klaipėdos jaunimas ir kiti dviračių entuziastai stato nelegalius objektus Girulių miške, Olando kepurės papėdėje ir net kopose arba vyksta treniruotis ir pramogauti į kitus miestus. Danės skvere esanti ir nuolat pilna trasa (angl. – pump track) rodo, kad susidomėjimas tokia aktyvia veikla Klaipėdoje didelis, tačiau erdvėje gausu mažamečių vaikų su paspirtukais ir/ar balansiniais dviratukais. Tokioje erdvėje treniruotis ne tik sudėtinga, bet ir be galo nesaugu. Bendruomenei trūksta pritaikytos vietos, kur galėtų gerinti MTB įgūdžius, burti bendruomenę, organizuoti reguliarias veiklas ir vietinius ar nacionalinius renginius.

Tikslas – sukurti Klaipėdos miesto gyventojams galimybę saugiai ir profesionaliai gerinti kalnų dviračių (MTB) sporto įgūdžius, įrengiant kalnų dviračių parką po Mokyklos g. viaduku.

Projektas skirtas visiems Klaipėdos miesto gyventojams ir miesto svečiams, propaguojantiems ar norintiems užsiimti kalnų dviračių sportu.

Numatyta vieta pasirinkta dėl galimybės parką išnaudoti didžiąją metų dalį (stogo efektas), kadangi tokio pobūdžio užsiėmai negali būti perkelti į jokias uždaras erdves.

Teritorijos, esančios po mokyklos g. tiltu tvarkymas ir pritaikymas pėstiesiems. Tikslai: Sujungti danės upės pakrantę su joniškės gatve. Atjaunti takai takai palengvinantys pėsčiųjų ir dviračių susisiekimą tarp danės pakrantės ir trinyčių parko. Tikslinė grupė: pėstieji ir dviratininkai besinaudojantys šalia upės einančiu taku. Spendžiamos problemos: 1. Išplečiamas susisiekimas tarp pakrantės ir trinyčių parko 2. Pėstieji/dviratininkai besinaudojantys taku, nuo irklavimo centro link mokyklos tilto neturi kitos galimybės tik apsigręžti atgal. 3. Apšvietimo pagalba gerinamas saugumas šalia gyvenantiems gyventojams. 4. Daugau reakriacinės žaliosios zonos šalia statomam bastijonų gyvenamojo rajonjo gyventojams.  

Tikslas: sukurti saugią erdvę pačių mažiausiųjų žaidynėms gyvenamųjų namų aplinkoje.

Tikslinė grupė: vaikai iki ~4 m. amžiaus bei juos prižiūrintys asmenys

Sprendžiama problema:šiuo metu jaukus skveras prie Nidos g. 46,48, Sulupės g. 18,20 namų yra apleistas su rekreaciniu požiūriu degradavusia kadaise įrengta infrastruktūra: sūpynės vyresniems vaikams, krepšinio lankas, suoliukai. Šiame skvere neprižiūrimi krūmai yra tapę narkomanų traukos vieta, mėtosi švirkštai. Kai tuo tarpu patys mažiausieji Žvejybos uosto kvartalo gyventojai plačiu spinduliu iš aplinkinių namų šiuo metu neturi saugios bei jiems pritaikytos žaidimų aikštelės/žaidimų erdvės lauke. Artimiausi mažiausiems tinkantys įrenginiai yra Sakurų parke ir jų yra tik 3 vnt, t.y.: sūpuoklės su apsauga ties vaiko liemeniu, spiruoklinis įrenginys siūbavimui ir žema čiuožyklėlė. Pastarieji įrenginiai dažniausiai yra užimti ir reikia laukti eilėje su nekantriais mažamečiais. Ateiti iki šių įrenginių su mažamečiais trunka ~20 min.

Tiesa, yra 1 žema čiuožykla prie Minijos g. 135 namo, tačiau ji yra per arti šiukšlinių, nuo kurių sklinda stiprus tvaikas, ypač vasarą, ir tai yra tik 1 įrenginys, tinkantis mažamečiams, todėl yra itin retai lankoma bei naudojama dėl kvapo ir dėl kitų tinkamų įrenginių nebuvimo (greta čiuožyklėlės prie Minijos g. 135 esančios sūpynės tinkamos tik nuo ~5 metų vaikams ir taip pat retai lankomos dėl tų pačių priežasčių, jog sklinda tvaikas nuo šiukšlinių ir yra tik 1 įrenginys skirtas šiuo atveju vyresniems vaikams).

Projekto tikslas – sukurti saugią, jaukią ir įtraukią viešąją erdvę, kurioje senjorai ir neįgalieji galėtų aktyviai leisti laiką, bendrauti bei stiprinti fizinę ir emocinę sveikatą. Projektu siekiama mažinti socialinę atskirtį, skatinti bendruomeniškumą ir užtikrinti, kad miesto viešosios erdvės būtų pritaikytos visų gyventojų poreikiams – ne tik jaunimui ar šeimoms su vaikais, bet ir vyresnio amžiaus bei riboto judumo žmonėms.

Projekto tikslinė grupė – senjorai ir neįgalieji, kurie dažnai lieka nuošalyje, kai mieste įrengiamos naujos viešosios erdvės. Nors mieste gausu vaikų žaidimų aikštelių bei treniruoklių zonų jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems pritaikytų vietų beveik nėra. Pavyzdžiui, Skulptūrų parke įrengta vaikų žaidimų aikštelė, tačiau nėra infrastruktūros, skirtos senjorų ar riboto judumo asmenų poilsiui bei fiziniam aktyvumui.

Sprendžiama problema – miestų infrastruktūros neįtrauktis ir socialinė izoliacija. Nors viešosiose erdvėse daug dėmesio skiriama vaikams bei jaunimui, senjorų ir neįgaliųjų poreikiai dažnai lieka nuošalyje. Dėl to ši visuomenės grupė netenka galimybės dalyvauti kasdieniniame bendruomenės gyvenime, silpnėja jų fizinis aktyvumas, mažėja socialiniai ryšiai, o tai didina vienišumo ir priklausomybės nuo socialinių paslaugų riziką.