Projektas „Tauralaukis juda: sportas visiems!“ siūlo kompleksinį sprendimą, kaip apleistą ir funkciškai bei morališkai pasenusią krepšinio aikštelę, esančią adresu Jaunimo g. 2, Klaipėdoje, paversti gyvybingu, moderniu ir kelioms kartoms pritaikytu bendruomenės traukos centru. Projekto vizija apima ne tik infrastruktūros atnaujinimą, bet ir strateginę investiciją į aplinkinių mikrorajonų gyventojų sveikatą, socialinę gerovę ir sanglaudą. Projektą sudaro trys pagrindiniai, vienas kitą papildantys komponentai:

1. Moderni krepšinio aikštelė su saugia, smūgius sugeriančia danga ir ilgaamžiais, antivandaliniais stovais.
2. Šiuolaikiška lauko treniruoklių zona, skirta įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.
3. Saugi vaikų aktyvaus laisvalaikio erdvė su laipiojimo elementais.

Projektas tiesiogiai atliepia Klaipėdos miesto savivaldybės strateginį tikslą – „vystyti ir puoselėti gyvenamąją ir viešąją aplinką, patrauklią gyventi, dirbti, tobulėti“. Vaikams tai – tiesioginė jaunystės išraiška, jaunimui – energijos realizavimo vieta, o vyresnio amžiaus žmonėms – galimybė palaikyti jaunatvišką energiją ir gerą savijautą.

Pagrindinis tikslas: Apleistą krepšinio aikštelę (Jaunimo g. 2, Klaipėda) paversti moderniu, saugiu ir kelioms kartoms pritaikytu bendruomenės traukos centru, įrengiant krepšinio aikštelę, lauko treniruoklių zoną ir vaikų laipiojimo erdvę.

Strateginis tikslas: Gerinti gyvenamąją aplinką, skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, didinti piliečių įsitraukimą ir stiprinti bendruomeniškumą.  

Tikslinė grupė:

Projektas yra universalus ir skirtas visai vietos bendruomenei, apimant kelias kartas:

• Vaikai: Jiems skirta saugi laipiojimo ir žaidimų erdvė.
• Paaugliai ir jaunimas: Jiems pritaikyta moderni krepšinio aikštelė.
• Suaugusieji ir senjorai: Jiems numatyta šiuolaikiška lauko treniruoklių zona, skirta palaikyti fizinį aktyvumą.
• Šeimos: Sukuriama bendra erdvė, kurioje vienu metu gali leisti laiką visi šeimos nariai.

Sprendžiama problema:

• Infrastruktūros apleistumas: Šiuo metu teritorija yra apleista, danga sutrūkinėjusi ir pavojinga, o įranga pasenusi ir nesaugi.
• Socialinė atskirtis ir saugumo trūkumas: Neprižiūrima erdvė neskatina bendruomenės laisvalaikio ir gali tapti asocialaus elgesio židiniu, mažinančiu rajono saugumą bei patrauklumą.
• Fizinio aktyvumo stoka: Gyventojams trūksta patrauklios, nemokamos ir lengvai pasiekiamos vietos sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį.
• Jaunimo užimtumo trūkumas: Projektas suteikia jaunimui pozityvią ir saugią laisvalaikio alternatyvą.

Pateikta sąmata yra pavyzdinė. Projekto įgyvendinimui gali būti pritaikyti techniniai sprendimai ir darbų apimtys pagal analogiškus, Klaipėdos mieste sėkmingai įgyvendintus Gilijos mokyklos ir Girulių krepšinio aikštelių įrengimo projektus, taip optimizuojant galutinę projekto kainą ir užtikrinant patikrintą kokybę.

🔹 Tikslas

Sukurti interaktyvią, universalią ir įtraukią viešąją erdvę, kuri skatintų jaunimo kūrybiškumą, socialinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir fizinį judėjimą., 

🎯 Tikslinė grupė

Projekto „Interaktyvi erdvė jaunimui Žvejybos uosto rajone“ tikslinė grupė – vietos jaunimas, moksleiviai, studentai, šeimos su vaikais, senjorai bei asmenys su negalia, gyvenantys Žvejybos uosto mikrorajone ir aplinkinėse teritorijose.

Erdvė bus atvira visiems bendruomenės nariams, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas:

Jaunimui (14–29 m.) – skatinant aktyvų laisvalaikį, kūrybiškumą, socialinį įsitraukimą;

Vaikams ir šeimoms – saugios žaidimų ir poilsio zonos;

Neįgaliesiems – visos erdvės pritaikytos laisvam judėjimui, poilsiui ir dalyvavimui renginiuose (įrengti lygūs paviršiai, rampos, pritaikyti suoliukai, taktiliniai paviršiai, bebarjeris priėjimas prie interaktyvių įrenginių);

Senjorams – poilsio zona su pavėsinėmis, suoliukais ir švelniu apšvietimu;

Visiems bendruomenės nariams, norintiems įsitraukti į kultūrinius, sportinius ir edukacinius renginius.

⚠️ Sprendžiama problema

Žvejybos uosto rajone trūksta jaunimui, šeimoms ir negalią turintiems asmenims pritaikytų viešųjų erdvių, kuriose būtų galima saugiai, prasmingai ir kūrybiškai leisti laisvalaikį. Ši miesto dalis, nors tankiai apgyvendinta, pasižymi senstančia infrastruktūra, kurioje dominuoja automobilių aikštelės ir daugiabučių kiemai, tačiau stinga patrauklių, šiuolaikiškų viešųjų vietų, skatinančių bendravimą, aktyvumą ir socialinę įtrauktį.

Pagrindinės problemos:

❗ Nėra jaunimui skirtos traukos vietos – jaunuoliai laiką leidžia atsitiktinėse vietose, dažnai neprižiūrimoje aplinkoje;

❗ Trūksta prieinamumo – esamos zonos nepritaikytos asmenims su judėjimo ar regos negalia, nėra lygių paviršių, nuolydžių ar taktilinių ženklų;

❗ Nepakankamas viešosios infrastruktūros modernumas – nėra interaktyvių elementų, šiuolaikinio apšvietimo, poilsio vietų, užimtumo formų;

❗ Socialinis atotrūkis – bendruomenės nariai, ypač jaunimas ir neįgalieji, neturi bendros erdvės susitikimams ir veikloms, todėl silpsta tarpusavio ryšiai;

❗ Aplinkos nepatrauklumas – neapšviestos, prastai prižiūrimos teritorijos didina nesaugumo jausmą vakarinėmis valandomis.

Projektas siekia spręsti šias problemas kompleksiškai, sukuriant interaktyvią, bebarjerę, šiuolaikinę erdvę, kuri taptų bendruomenės susibūrimo, kūrybos ir judėjimo centru.

Teritorija, prie Jono kalnelio, ilgus metus yra naudojama irkluotojų bendruomenės. Esama infrastruktūra neužtikrina saugaus ir efektyvaus naudojimo. Esamas sovietų laikais statytas garažo pastatas yra avarinės būklės. Garažai ir jų dydis nėra pritaikytas valčių saugojimui. Bendruomenė susiduria su inventoriaus laikymo problema. Esama infrastruktūra darko miesto įvaizdį.

Tikslas - Alksnynės mikrorajono gyventojams suteikti vietą kartu pažaisti krepšinį, leisti laiką lauke, bendrauti gyvai.

Tikslinė grupė - pagrinde jaunimas, bet tinka ir vyresniems.

Problema - Mikrorajonas apsuptas intensyvaus transporto gatvių, infrastruktūros teritorijų, nėra stadionų (abu apleisti). Mikrorajone paaugliams nėra vietos kur leisti laisvalaikį, būriuojamasi prie vaikų žaidimų aikštelės, kurioje pilna mažų vaikų su šeimomis.

Klaipėdos Žvejybos uosto rajone adresu tarp Minijos 141 ir Naikupės 14 namo (sančioje skiriamojoje žaliojoje vejoje) įrengti gėlių kompoziciją  su užrašu RAPport. Kompozicijos aukštis 3 metrai. Ją puoštų įvairių spalvų gėlės ir jos nuolat atnaujinamos. Vieta yra prie vienos iš judriausių Klaipėdos gatvių,  todėl manau, kad ji papuoštų miestą ir galėtų grožėtis miestiečiai ir svečiai. Labai svarbu, kad gėlėmis būtų papuoštas ne tik miesto centras bet ir gyvenamieji rajonai. Ateityje plėtojant idėja galėtų atsirasti ir kitų muzikos stilių užrašų gėlių kompozicijos pagal miesto rajonų specifika. Pvz. TECHNO -laisvojoje ekonominėje zonoje, METAL - Vitės kvartale, CLASSIC - Klaipėdos universitetas, DISCO - Vingio rajonas, DOOM - Bandužių rajonas, COUNTRY - Mažasis kaimelis. Autorius Saulius Liekis

Vieta: Sąjūdžio parke apleisti krūmynai, kur gyvena benamiai.... esantys link Jūrininko g.

Pagrindinis projekto tikslas – apleistą viešąją erdvę Klaipėdoje paversti multifunkcine, vizualiai patrauklia kultūros ir meno zona. Siekiama ne tik atnaujinti infrastruktūrą, bet ir sukurti naują traukos centrą, kuris skatintų bendruomeniškumą ir aktyvų kultūrinį gyvenimą.

Sprendžiama problema. Klaipėdos miestui, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose, trūksta funkcionalių, saugių ir estetiškai patrauklių viešųjų erdvių, skirtų bendruomenės susibūrimams, kultūriniams renginiams ir poilsiui. Projektas siekia išspręsti šią problemą, sukuriant vietą, kurioje gyventojai galėtų aktyviai leisti laiką ir megzti ryšius.

Projektas skirtas visiems Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams, ypač jaunimui. Didžiausia nauda bus teikiama aplinkinių rajonų bendruomenei, įskaitant:

Šeimas su vaikais – užtikrinant saugią ir kūrybišką aplinką laisvalaikiui.

Jaunimą ir menininkus – suteikiant erdvę saviraiškai ir kultūriniams projektams.

Vyresnio amžiaus žmones – kuriant ramią ir patogią poilsio zoną.

1. Projekto idėja

„Žvejybos uosto istorijos takas“ – tai atvira, po atviru dangumi įrengta ekspozicija, pasakojanti apie šio rajono raidą nuo XX a. vidurio iki šių dienų. Idėjos esmė – įrengti informacinius stendus, meninius elementus ir nuotraukų ekspozicijas su pasakojimais apie rajono istoriją, žmones, laivybą, gyvenimą prie uosto ir jūrinę tapatybę.

Projektas jungia istoriją, kultūrą, bendruomeniškumą ir švietimą, suteikdamas gyventojams ir lankytojams galimybę pažinti savo aplinką naujai – eidami pasivaikščioti tuo pačiu taku, kuriuo vaikščiojo pirmieji uosto darbininkai, žvejai ir jų šeimos.

2. Projekto paskirtis

Sukurti viešą erdvę su kultūrine, edukacine ir menine verte, kuri:

saugotų Žvejybos uosto rajono istorinę atmintį,

stiprintų vietos gyventojų tapatumo jausmą,

skatintų pilietinį pasididžiavimą Klaipėdos jūrine praeitimi,

taptų patrauklia traukos vieta tiek vietiniams, tiek miesto svečiams.

3. Projekto apimtis

Įrengiama apie 10–12 informacinių stendų (metalinės konstrukcijos su apsaugotu stiklu ir LED apšvietimu).

Kiekviename stende – autentiškos nuotraukos, senųjų gyventojų pasakojimai, žvejybos įrankių ar laivų aprašai, istorinės citatos.

Sukuriama vieninga vizualinė linija su taką jungiančiais grindinio ženklais (pvz., laivo pėdsakais ar inkarų simboliais).

Viename stende įrengiama QR sistema – nuskenavus kodą, galima klausytis gyvų pasakojimų ar peržiūrėti nuotraukų galeriją internete.

Numatyta fotografijų ir tekstų parinkimo kampanija – įtraukiant vietos gyventojus, Klaipėdos muziejų, archyvus ir bendruomenę.

Galimi maršruto taškai:

Pradžia – prie Minijos g. / Naikupės g. sankirtos,

Toliau einant Kalnupės, Sulupės, Žalgirio gatvėmis,

Pabaiga – ties Smeltės krovos teritorijos želdyne arba prie Danės upės pakrantės (jei bus prieiga).

4. Tikslinė grupė

Žvejybos uosto ir aplinkinių rajonų gyventojai – ypač senjorai ir šeimos, siekiant išsaugoti rajono tapatybę;

Mokiniai ir jaunimas – kaip edukacinė priemonė apie Klaipėdos jūrinę praeitį;

Miesto svečiai ir turistai, norintys pažinti mažiau žinomą, bet labai autentišką Klaipėdos dalį;

Kultūros ir istorijos entuziastai – kuriems svarbi miesto pramonės, žvejybos ir uosto raida.

5. Sprendžiamos problemos

Vietos tapatybės nykimas – jaunajai kartai trūksta žinių apie tai, koks svarbus Žvejybos uostas buvo Klaipėdos istorijoje.

Apleistos viešosios erdvės – nemažai rajono teritorijų stokoja išskirtinumo ir traukos, nors turi istorinį potencialą.

Gyventojų atotrūkis nuo savo aplinkos – žmonės gyvena šalia istorinių vietų, bet nežino jų reikšmės.

Bendruomenės susvetimėjimas – tokio tipo projektai skatina gyventojų įsitraukimą, pasididžiavimą ir bendras iniciatyvas.

Turistinio srauto trūkumas pietinėje miesto dalyje – projektas paskirstytų lankytojų dėmesį tolygiau po miestą.

6. Nauda rajonui ir miestui

Istorinė ir kultūrinė vertė: išsaugoma ir viešinama unikali Žvejybos uosto istorija.

Edukacinė vertė: moksleiviai, jaunimas ir miesto svečiai sužinos daugiau apie Klaipėdos jūrinį paveldą.

Estetinė vertė: stendai, apšvietimas ir meniniai elementai praturtins viešąją erdvę, suteiks jai identitetą.

Socialinė vertė: projektas skatins bendruomenės vienybę – gyventojai galės patys dalyvauti renkant nuotraukas, istorijas.

Turistinė nauda: atsiras naujas Klaipėdos kultūrinis traukos taškas, galintis įeiti į miesto ekskursijų maršrutus.

Ekonominė nauda: padidės aplinkinių vietų patrauklumas, gyventojų pasitenkinimas, NT vertė.

Projekto paskirtis ir tikslas

Įrengti saugų, energiškai efektyvų LED apšvietimą kiemo/automobilių stovėjimo zonai ir pėsčiųjų takams prie Baltijos pr. 117, pagerinant matomumą, saugumą ir teritorijos estetiką, mažinant eksploatacines sąnaudas.

Tikslinė grupė 

Gyventojams ir lankytojams – saugus judėjimas tamsiu paros metu.

Vairuotojams – geresnis matomumas kieme/stovėjimo zonoje.

Paslaugų teikėjams (APT, kurjeriai) – efektyvesnis aptarnavimas.

Savivaldybei/administratoriams – mažesnės priežiūros ir energijos sąnaudos.

Sprendžiama problema

Teritorijoje prie Baltijos pr. 117, Klaipėda šiuo metu nėra tinkamo kiemo ir pėsčiųjų takų apšvietimo. Dėl šios priežasties tiek vaikai, tiek senjorai kasdien susiduria su realiais pavojais, o gyventojai jaučiasi nesaugiai tamsiu paros metu.

Pagrindinės problemos:

Apšvietimo trūkumas arba visiškas nebuvimas Daugelyje vietų kiemo ir pėsčiųjų takų zonoje nėra jokių šviesos šaltinių. Tamsiu paros metu teritorija skendi tamsoje – nematyti nei laiptelių, nei duobių, nei automobilių judėjimo.

Vaikų saugumo problema 👧🧒 Mažamečiai vaikai bijo rytais žiemos metu eiti į mokyklą arba grįžti namo sutemus, nes kiemas ir takai visiškai neapšviesti. Tamsa kelia nesaugumo jausmą, didina patyčių, užpuolimų ar nelaimingų atsitikimų riziką. Tėvai dažnai priversti palydėti vaikus, nes kitaip jie paprasčiausiai bijo eiti vieni.

Senjorų saugumo ir sveikatos rizika 👵🧓 Vyresnio amžiaus gyventojai bijo išeiti vakare ar anksti ryte, nes prasto apšvietimo sąlygomis nemato šaligatvių nelygumų, laiptų ar ledinių plotų. Dėl to kyla didelė griuvimų ir traumų tikimybė (ypač žiemos metu). Tamsi aplinka taip pat skatina socialinę izoliaciją – senjorai vengia išeiti iš namų.

Bendras nesaugumo jausmas Prastai apšviestas kiemas sukuria niūrią, nejaukią atmosferą. Gyventojai nesijaučia saugūs, vengia vaikščioti vieni, o tai mažina bendruomeniškumą ir socialinį aktyvumą.

Matomumo ir eismo problemos Dėl tamsos vairuotojai sunkiai pastebi pėsčiuosius ar kliūtis, didėja eismo įvykių tikimybė.

Energijos švaistymas ir seni šviestuvai Kai kur likę seni, neekonomiški šviestuvai, kurie ne tik blogai šviečia, bet ir dažnai genda, todėl jų priežiūra tampa brangi ir neveiksminga.

Problemos pasekmės:

Vaikai bijo eiti į mokyklą ar iš jos vieni, ypač žiemos laikotarpiu, kai švinta vėlai, o temsta anksti.

Senjorai riboja savo judėjimą, nes baiminasi pargriūti, susižeisti ar būti užpulti tamsoje.

Gyventojai vengia naudotis kiemu, sumažėja bendruomeninis aktyvumas ir gyvenimo kokybė.

Blogas apšvietimas sukuria apleistos aplinkos įspūdį ir menkina viso kvartalo vertę.

Ką projektas išspręs:

Įgyvendinus projektą:

Bus įrengtas modernus LED apšvietimas visame Baltijos pr. 117 kiemo ir pėsčiųjų takų tinkle;

Mažamečiai vaikai galės saugiai eiti į mokyklą ir grįžti namo net tamsiu paros metu;

Senjorai jausis saugiau eidami į parduotuvę, polikliniką ar pasivaikščioti;

Pagerės matomumas, sumažės eismo įvykių ir traumų rizika;

Gyventojai jausis labiau užtikrinti, saugūs ir orūs savo gyvenamojoje aplinkoje;

Padidės bendruomeniškumas ir gyvenimo kokybė visame kvartale.

Apibendrinimas

Baltijos pr. 117 kiemo apšvietimo trūkumas – tai ne tik techninė, bet ir socialinė bei psichologinė problema, tiesiogiai paveikianti vaikų, tėvų ir senjorų kasdienybę. Modernus, tolygus ir saugus apšvietimas užtikrins, kad kiekvienas gyventojas – nuo mažiausio iki vyriausio – jaustųsi saugus ir orus savo gyvenamojoje aplinkoje, o Klaipėdos miestas taptų dar šviesesnis, draugiškesnis ir jaukesnis.

Projekto tikslas – sukurti saugią, jaukią ir įtraukią viešąją erdvę, kurioje senjorai ir neįgalieji galėtų aktyviai leisti laiką, bendrauti bei stiprinti fizinę ir emocinę sveikatą. Projektu siekiama mažinti socialinę atskirtį, skatinti bendruomeniškumą ir užtikrinti, kad miesto viešosios erdvės būtų pritaikytos visų gyventojų poreikiams – ne tik jaunimui ar šeimoms su vaikais, bet ir vyresnio amžiaus bei riboto judumo žmonėms.

Projekto tikslinė grupė – senjorai ir neįgalieji, kurie dažnai lieka nuošalyje, kai mieste įrengiamos naujos viešosios erdvės. Nors mieste gausu vaikų žaidimų aikštelių bei treniruoklių zonų jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems pritaikytų vietų beveik nėra. Pavyzdžiui, Skulptūrų parke įrengta vaikų žaidimų aikštelė, tačiau nėra infrastruktūros, skirtos senjorų ar riboto judumo asmenų poilsiui bei fiziniam aktyvumui.

Sprendžiama problema – miestų infrastruktūros neįtrauktis ir socialinė izoliacija. Nors viešosiose erdvėse daug dėmesio skiriama vaikams bei jaunimui, senjorų ir neįgaliųjų poreikiai dažnai lieka nuošalyje. Dėl to ši visuomenės grupė netenka galimybės dalyvauti kasdieniniame bendruomenės gyvenime, silpnėja jų fizinis aktyvumas, mažėja socialiniai ryšiai, o tai didina vienišumo ir priklausomybės nuo socialinių paslaugų riziką.