Klaipėdoje viena po kitos dygsta automobilių plovyklos, vis sparčiau plečiasi automobilių stovėjimo aikštelės, ir, panašu, kad eilinio klaipėdiečio meilė automobiliams jau seniai nusvėrė meilę jūrai ir kokybiškam, ramiam poilsiui.

Visose miesto dalyse besiplėčianti motorinio transporto infrastruktūra nuo sutemų iki aušros į gatves sutraukia vis daugiau vairuotoju su vis garsesnėmis transporto priemonėmis. Tačiau ne visi klaipėdiečiai spėjo pamėgti šį paprastą būdą į save atkreipti dėmesį.

Jei kol kas viskas skamba paslaptingai, kalba sukasi apie triukšmo taršą, kuri neabejotinai turi poveikį Klaipėdos gyventojų sveikatai bei elgsenai (Nepaisant susierzinimo, nuolatinė triukšmo tarša taip pat gali sukelti hipertenziją (padidėjusį kraujospūdį), stiprų stresą, tinitą, apkurtimą, miego sutrikimus ir kt.). Ramybę ir protingą vairavimą vertinančius klaipėdiečius kviečiame paremti idėją Klaipėdoje įrengti triukšmo matuoklį(-ius). Subjektyviu vertinimu, perteklinė garso tarša stipriausia šiose arterijose: Pilies g., H. Manto g., Liepų g., Molo g. Tačiau pirmą lokaciją turėtume išrinkti objektyviais kriterijais - lokacijoje, kur tokių pažeidimų užfiksuojama daugiausiai.

Vaikų žaidimo aikštelės "Šypsenelė" įrengimas Minijos 128, 128a, 128b ir Minijos 128c kiemuose. 

Vaikų žaidimo aikštelės įrengimas Minijos 128, 128a, 128b ir 128c kiemuose – tai projektas, skirtas pagerinti gyvenimo sąlygas šioje Klaipėdos miesto vietoje, sukuriant saugią ir patrauklią erdvę vaikams žaisti, bendrauti ir aktyviai leisti laiką. Ši aikštelė taps svarbia bendruomenės dalimi, kurioje vaikai galės ne tik smagiai pramogauti, bet ir ugdyti socialinius įgūdžius bei skatinti savo fizinį aktyvumą.

Sprendžiamos problemos:

Trūksta saugių erdvių vaikams – dabartiniuose daugiabučių kiemuose nėra tinkamai pritaikytų ir saugių vaikų žaidimo erdvių, kuriose vaikai galėtų leisti laiką žaisdami ir bendraudami. Esamos erdvės gali būti pavojingos, nes nėra skirtos vaikų poreikiams, neturi tinkamos įrangos arba reikalauja atnaujinimo.

Socialinės izoliacijos rizika – gyventojams, ypač šeimoms su mažais vaikais, trūksta vietų, kur jie galėtų susirinkti, bendrauti ir stiprinti bendruomenės ryšius. Tai gali mažinti bendruomeniškumo jausmą ir sukelti socialinę izoliaciją tiek vaikams, tiek jų tėvams.

Fizinio aktyvumo stoka – auganti tendencija, kai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų ir mažiau laiko aktyviai judėdami lauke, gali neigiamai paveikti jų sveikatą. Aktyvios žaidimų erdvės stoka prisideda prie šio judėjimo trūkumo.

Siekiami rezultatai:

Saugios žaidimų erdvės sukūrimas – bus įrengta moderni ir saugi vaikų žaidimo aikštelė su amžių atitinkančia įranga, kuri skatins vaikus žaisti aktyviai ir kūrybiškai. Aikštelė bus apsaugota nuo potencialiai pavojingų elementų ir atitiks visus saugos standartus.

Socialinių ryšių stiprinimas – naujai įrengta aikštelė taps susitikimų vieta vaikams ir jų tėvams. Tai skatins socialinę sąveiką, stiprins bendruomenės ryšius ir kurs draugišką aplinką, kurioje vaikai galės ne tik žaisti, bet ir mokytis bendrauti tarpusavyje.

Fizinio aktyvumo skatinimas – įvairių formų žaidimo įrenginiai skatins vaikus judėti, laipioti, suptis ir bėgioti, taip stiprinant jų fizinę sveikatą ir ugdant motorinius įgūdžius.

Gyvenamosios aplinkos kokybės pagerinimas – sutvarkytas kiemas su vaikų žaidimo aikštele padidins bendrą gyvenamosios aplinkos patrauklumą, sukurs estetiškesnę ir funkcionalesnę aplinką visiems rajono gyventojams, o ypač šeimoms su vaikais.

Saugumo jausmo stiprinimas – įrengus specialiai vaikams pritaikytą aikštelę, tėvai jausis saugiau leisdami savo vaikus žaisti šalia namų, nes žinos, kad erdvė pritaikyta vaikų poreikiams ir atitinka saugumo reikalavimus.

Apibendrinimas:

Šio projekto įgyvendinimas suteiks Minijos 128, 128a, 128b ir 128c daugiabučių gyventojams naujas galimybes užtikrinti vaikų saugumą ir skatinti aktyvų laisvalaikį. Aikštelė taps ne tik žaidimų vieta, bet ir svarbiu bendruomenės traukos centru, kuriame vyks socialinė sąveika ir bendruomeniškumo stiprinimas.

Projekto tikslas – ant specialios pakylos įrengti suoliukus prie Klaipėdos molo (panašiai į tuos kurie yra įrengti Melnragėje), sudarant patogią ir estetišką erdvę miesto gyventojams bei svečiams mėgautis saulėlydžiais, stebėti jūros horizontą bei išlydėti laivus. Ši vieta taps patrauklia ir raminančia aplinka, skatinančia tiek poilsį, tiek bendruomenės socialinius ryšius.

Tikslinė grupė – Klaipėdos miesto gyventojai ir lankytojai, ieškantys ramaus laisvalaikio gamtos apsuptyje, šeimos, vyresnio amžiaus žmonės bei turistai, norintys pamatyti ypatingus gamtos reginius. 

Tai vienintelis pietinės Klaipėdos dalies parkas, kuris yra toks žalias. Dviračių takas ir parko takeliai gražiu oru būna tokie pilni, kad kartais net sunkoka prasilenkti. Tačiau nėra nei vieno užimtumo vaikams. Žardininkų rajono vaikai taip pat neturi jokios kokybiškos vietos pažaisti. Artimiausios – Simonaitytės ir Sąjūdžio parko aikštelės. Simonaitytės vaikų žaidimų aikštelė yra tokia pasisekusi, jog joje jau maža vietos vaikams. Beveik 300kv.m. ploto aikštelė, šalia esančių mokyklų, bei darželių vaikams tai būtų puiki vieta praleisti laiką. 

Žaliosios zonos sutvarkymas ir pesčiųjų takų įrengimas per teritorija, kuri eina už Naikupės 9a, Žalgirio g. Senelių namų prie krepšinio aikštelės.

Tikslas : sutvarkyti pesčiųjų takus , įrengti apšviešvietimą, suoliukus su šiukliadežėmis, įrengti šiukšliadežes gyvūnų eksrimentams rinkti, sutvarkyti žolynus ir apgenėti senus medžius. 

Tikslinė grupė: visi Naikupės, Žalgirio, Minijos g. gyventojai ( neišskiriant amžiaus pagal amžiaus grupes), miesto svečiai ir kt.

Sprendžiama problema: 

žaliosios zonos ir pėsčiųjų takų sutvarkymo projektas sprendžia kelias svarbias miesto aplinkos ir gyventojų gyvenimo kokybės problemas:

1. Nepakankamos kokybiškos žaliosios erdvės

Problema: Daugelyje miesto rajonų trūksta gerai prižiūrimų žaliųjų zonų, parkų ar atvirų erdvių, kurios būtų skirtos gyventojų poilsiui. Tai neigiamai veikia miesto estetinį vaizdą ir gyventojų sveikatą bei gerovę.

Sprendimas: Žaliųjų zonų sutvarkymas ir jų išplėtimas pagerins miesto aplinką, sukurs gyventojams prieinamas vietas atsipalaiduoti, praleisti laiką gamtoje ir sumažins miesto urbanizacijos spaudimą.

2. Pėsčiųjų infrastruktūros trūkumas arba prasta būklė. Žvejybos uosto rajono šių gatvių gyventojai neturi vidiniuose kiemuose tvarkingų pesčiųjų takų. Prastu oru gyventojams nereikės vaikščioti per purvą su savo gyvūnais.

3. Aplinkos kokybės ir oro taršos problemos

Problema: Miesto urbanizacija ir žaliosios erdvės trūkumas prisideda prie prastesnės oro kokybės, padidėjusios taršos ir klimato kaitos poveikio. Trūkstant augalijos, mažėja natūralūs filtrai, kurie padeda suvaldyti taršą ir pagerinti oro kokybę.

Sprendimas: Sutvarkytos žaliosios zonos su medžiais, krūmais ir želdiniais padės gerinti oro kokybę, nes augalai absorbuos teršalus ir gamins deguonį. Tai turės teigiamą poveikį miesto mikroklimatui ir bendrai aplinkos sveikatai.

4. Socialinės ir poilsio erdvės trūkumas

Problema: Žmonėms trūksta viešųjų erdvių, kuriose jie galėtų susirinkti, bendrauti ir leisti laiką lauke. Tokios erdvės yra svarbios socialinei sąveikai, gyventojų poilsiui ir bendruomeniškumo stiprinimui.

Sprendimas: Žaliųjų zonų sutvarkymas ir pėsčiųjų takų plėtra sukurs erdves, kur gyventojai galės leisti laiką gamtoje, susitikti su kitais bendruomenės nariais bei organizuoti laisvalaikio veiklas. Tai skatins socialinę integraciją ir bendruomenės tarpusavio ryšius.

5. Judumo problemos ir nesaugumas pėstiesiems

Sprendimas: Nauji arba atnaujinti pėsčiųjų takai pagerins pėsčiųjų saugumą, suteiks jiems patogias ir saugias erdves judėti per` miestą, toli nuo intensyvaus eismo. Tai skatins daugiau žmonių rinktis vaikščiojimą kaip alternatyvą transportui.

6. Estetinio miesto vaizdo ir patrauklumo stoka

Problema: Apleistos žaliosios zonos ar nesutvarkytos viešosios erdvės mažina miesto patrauklumą ir gali kurti apleistos, neprižiūrimos teritorijos įspūdį. Tai daro neigiamą įtaką miesto gyventojų savijautai ir miestą lankančių turistų patirčiai.

Sprendimas: Sutvarkytos žaliosios zonos ir modernūs pėsčiųjų takai padidins miesto estetinį patrauklumą, sukurdami malonesnę gyvenamąją ir lankytiną aplinką tiek gyventojams, tiek miesto svečiams.

Apibendrinimas:

Žaliosios zonos ir pėsčiųjų takų sutvarkymo projektas sprendžia esmines miesto aplinkos ir gyvenimo kokybės problemas, susijusias su žalumos trūkumu, prasta pėsčiųjų infrastruktūra, aplinkos tarša bei socialinės sąveikos vietų stoka. Projekto įgyvendinimas prisidės prie sveikesnės, patogesnės ir patrauklesnės miesto erdvės kūrimo.

Projekto tikslinė grupė - senjorai. Įrenginėjama treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelės o senjorų grupė lieka nepaliesta. Debreceno-Naujakiemio alėjoje yra įrenta treniruokliai ir vaikų žaidimų aikštelė, bet senjorams šioje aplinkoje nėra vietos, nes šalia esantys suoliukai visada užimti tėvelių, kurie atveda savo vaikus pažaisti. Įrengus jiems atskira erdve, būtų galima suteikti jiems atskira ramesne poilsio zona, kurioje jie galėtų ramiai pasibendrauti su bendraminčiais.

Patikslinta idėjos sąmata įtraukiant esamos dangos pašalinimą ir atnaujinimą.

Projekto tikslas – įrengti mobilų taką Klaipėdos I ir II Melnragės teritorijos paplūdimiuose, siekiant skatinti socialinę integraciją ir užtikrinti prieinamą bei saugų judėjimą žmonėms su judėjimo negalia, šeimoms su mažais vaikais, ir kitiems, patiriantiems judėjimo sunkumus. Šis takas atliepia darnaus vystymosi principus, prisidedant prie kokybiško laisvalaikio praleidimo ir geresnės sveikatos.

Tikslinė grupė. Iniciatyva skirta žmonėms su negalia, kurie atvyksta į pajūrį su neįgaliųjų vežimėliais, taip pat šeimoms su kūdikiais vežimėliuose. Be to, sprendimas tinka ir kitiems lankytojams, kurie susiduria su judėjimo iššūkiais smėlyje ar nelygiose vietose.

Sprendžiama problema. Pagrindinė problema – socialinės integracijos trūkumas ir fizinis susisiekimas. Klaipėdos paplūdimyje judėjimo negalią turintys asmenys išbandė mobilų taką ir pateikė vertingų rekomendacijų dėl tokių sprendimų diegimo miesto paplūdimiuose. Viena iš pagrindinių iškeltų problemų yra ta, kad atvykus prie labiausiai lankomų Klaipėdos paplūdimio sričių - I Melnragės paplūdimio ir II Melnragės Neįgaliųjų paplūdimio, judėjimo negalią turintiems asmenims neįmanoma pasiekti jūros, nes stacionariai įrengti takai neleidžia pasiekti pakrantės. Daugumoje paplūdimių trūksta galimybės privažiuoti tiesiai prie jūros kranto, nes įprastai įrengti takai nekerta viso pakrantės pločio. Šis mobilus takas išsprendžia šią problemą, leidžiant privažiuoti arčiau vandens ir užtikrinant judėjimo laisvę. Šiuos inovatyvius mobilių takų spredimus aktyviai taiko užsienio valstybės. 

Be to, mobilūs takai yra ypatingai patogūs ir neslystantys, kas yra didelis privalumas palyginti su mediniais takais, kurie tampa pavojingai slidūs sudrėkę. Mobilus takas yra lengvai įrengiamas, patvarus, ekologiškas ir užtikrina saugų judėjimą įvairiais paviršiais. Šiai iniciatyvai taip pat pritaria BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“, kurie mato šio sprendimo naudą ne tik kaip infrastruktūrinę patobulinimo galimybę, bet ir kaip svarbų socialinės įtraukties skatinimo žingsnį.

Mobilus takas – universalus, modulinis, ilgaamžis, pagamintas iš perdirbtų medžiagų ir puikiai pritaikytas paplūdimiams, lengvai transportuojamas ir sandėliuojamas.