Projektas „ Vieša laisvalaikio erdvė dideliems ir mažiems “ skirtas plėsti ir puoselėti gyvenąmąją ir viešą aplinką, patrauklią gyventi, dirbti ir tobulėti ne tik Smeltės bendruomenės gyventojams, bet ir viso Klaipėdos miesto gyventojams. Ši vieša erdvė yra naudojama nepaisant sezoniškumo. Joje yra vaikų žaidimo aikštelė, futbolo aikštė, tinklinio aikštė ir krepšinio aikštelė. Iš miesto, daugiausia iš pietinės miesto dalies, atvažiuoja gyventojai, praleisti aktyvaus laisvalaikio pušynų apsuptyje. Aktyviai naudojasi ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų flotilės kariai. Šiltuoju laikotarpiu bendruomenė šioje erdvėje rengia sporto varžybas, rungtynes ir kitus konkursus visų amžiaus grupių atstovams. Erdvė yra plačiai naudojama, tačiau karuselės, supynės vaikams yra nusenusios, galbūt neatitinka saugumo reikalavimų. Dabartinė erdvė labiau koordinuota vyrams, o laisvalaikį čia nori leisti ir moterys, mamytės, vaikai ir senjorai. Būtent todėl mes savo bendruomenėje norėtume turėti erdvę, kuri yra skirta visiems, nepaisant amžiaus ir lyties.   

Projekto idėja:

Ekstremalus kliūtinis bėgimas (OCR) sparčiai populiarėjanti sporto šaka, kuria gali užsiimti įvairaus amžiaus grupių žmonės. Oficialiai patvirtinta, kad nuo 2028 m. vasaros olipninių žaidynių ekstremalus kliūtinis bėgimas (OCR) taps viena iš penkiakovės rungčių.

Teritorija šalia vasaros koncertų estrados, šalia esantis Girulių miškas yra populiari vieta tarp fiziškai aktyvių, sportuojančių žmonių. Ekstremalaus kliūtinio bėgimo (OCR) treniruočių aikštelės atsiradimas šioje vietoje leistų dar labiau išnaudoti šios teritorijos aktyvaus laisvalaikio, rekreacinį pobūdį.

Šios treniruočių aikštelės dėka būtų galima organizuoti įvairaus pobūdžio lauko treniruotes, kuriose būtų kombinuojami jėgos, lauko gimnastikos, aerobikos, kalanetikos, bėgimo ir kitų sporto šakų pratimai, kurie lavintų žmogaus kūną ir gerintų žmogaus sveikatą.

Šiuo metu Klaipėdos mieste trūksta specifinių sporto šakų infrastruktūros, kuria galėtų naudotis miesto gyventojai ir svečiai.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-234 patvirtintas Poilsio parko prie Herkaus Manto gatvės, detalusis planas, kuriame numatytas sklypas (Nr. 9) ekstremalių sporto šakų įrenginių aikštelei įrengti ir eksploatuoti

Neseniai atliktoje Tauralaukio mikrorajono gyventojų apklausoje beveik 80% apklaustųjų kaip didžiausią problemą įvardino šaligatvių trūkumą. Šaligatvių trūksta šalia didelės dalies gatvių, kuriomis kiekvieną dieną iš mokyklos grįžta vaikai. Tai ypač aktualu didelio intensyvumo Akmenų g. ir vakarinėje Vėjo g. atkarpoje, kurios yra trumpiausias kelias į mokyklą didelei daliai šiaurinio Tauralaukio vaikų. Liūdna matyti, kaip tvarkingoje aplinkoje šalia gražiai įrengtų gyvenamųjų namų naujai išasfaltuotomis gatvėmis važiuojamąja kelio dalimi vaikų vežimėlius priverstos stumti mamos, kaip pamatę artėjantį automobilį į kelkraštį strimgalviais traukiasi vaikai su dviračiais ir paspirtukais. Matydami, kad šaligatviai – itin svarbi saugaus eismo užtikrinimo priemonė, kuri yra neginčijamai būtina gyventojams, Tauralaukio mikrorajono iniciatyvinė grupė būtent su jais susijusias idėjas išrinko kaip pačias svarbiausias ir pateikė Klaipėdos dalyvaujamajam biudžetui.

Kadangi Akmenų g. numatyta gyvenamojo namo statyba ir šaligatvių įrengimas, įrengus šaligatvį Vėjo gatvės atkarpoje nuo Akmenų g. iki Debesų g. sankryžos, saugesnio eismo naudą pajustų didžiausias kiekis gyventojų, keliaujančių pėsčiomis ir automobiliais iš 18-os Tauro gatvių, Ringelio kvartalo, Vėjo ir Debesų gatvių.

Be to, visada smagiau, kai inžineriniai miesto sprendimai, atlikdami savo pagrindinę paskirtį, kartu ir praturtina kultūriškai. Ieškant vertybinių prioritetų ir siekiant išlaikyti teminį vientisumą, verta prisiminti, kad Tauralaukyje vyrauja protėvių kultūros puoselėjimas ir šiuolaikinio žmogaus poreikių dermė. Čia galima rasti vieną seniausių apeiginių protėvių akmenų, žinomą dar nuo XIII a. Naujos Tauralaukio gatvės dažnai pavadinamos senųjų baltų dievybių vardais: Perkūno, Žemynos, Bangpūčio, Mildos, Austėjos, Medeinos... Dėl šios priežasties siūlome naująjį taką pavadinti Baltų simbolių taku ir šalia jo įrengti baltų simbolių formos želdynus ir informacines lenteles, supažindinančias praeivius su protėvių kultūrai svarbiais reliktais. Didžiausias dėmesys, atsižvelgiant į gatvės pavadinimą, būtų skiriamas vėjui, tačiau būtų nepamiršti ir su kita kvartalui būdinga tematika susiję simboliai: saulė, vanduo, žvaigždės, dangus, žemė, lietus.  Nuostabu tai, kad siūlomu įrengti taku pėstieji galės pasiekti Baltų saulės parką – viešąją erdvę, kuri netrukus atsiras Tauro 7-ojoje g. Romantiškos ir mitologinės temos suteikimas takui praskaidrintų nuotaiką nauju šaligatviu besinaudojantiems pėstiesiems, būtų puoselėjama pagarba protėvių vertybėms bei meilė ir pagarba gamtai.

Šio projekto metu, atsižvelgiant į projekto apimčiai skiriamą biudžetą, šaligatvis ir želdynas būtų įrengiamas vienoje gatvės pusėje, Vėjo g. atkarpoje nuo Akmenų iki Ringelio g., bei atšaka į Debesų g., pagal pridedamą schemą. Jeigu paaiškėtų, kad reikalingų darbų sąmata viršija numatytą biudžetą, projektą galima išdalinti į 2 etapus, pirmajame etape įrengiant šaligatvį, o antrajame – želdynus, antrojo etapo vykdymą atidedant.