Mieste yra realus poreikis įrengti dedikuotus privažiavimus prie darželių ir mokyklų.

Nemaža dalis Klaipėdos darželių ir mokyklų yra įrengti prie pat daugiabučių kiemų, kai kuriais atvejais net pačiuose daugiabučių kiemuose. Net tais atvejais, kai automobilį yra galimybė pastatyti tokioje vietoje, kurioje nebūtų kliūdoma kitiems kelių eismo dalyviams, dažnu atveju yra pasirenkama važiuoti kiek galima arčiau pagrindinių įėjimų tam, kad vaikus būtų galimybė paleisti kiek galima arčiau ugdymo įstaigos. Dėl šios priežasties šalia mokyklų ir darželių susidaro spūstis, dėl netvarkingai ir netinkamose vietose paliekamų transporto priemonių apsunkinamos galimybės transportui pravažiuoti, apsunkinamas matomumas, padidinama eismo įvykių rizika, sukeliamas pavojus tų pačių vaikų, kurie vedami į darželius ir mokyklas, saugumas, kadangi dažnu atveju jie važiuojamąja dalimi, manevruojant tarp paliktų automobilių, vedami iki mokyklos/darželio. Neretai tenka matyti ir atvejus, kai mėginant prasilenkti su ne vietoje paliktomis transporto priemonėmis kelių eismo dalyviams tenka važiuoti pėsčiųjų takais, žolynais, užvažiuoti ant bortelių. Dėl tokiems srautams nepritaikytų mokyklų ir darželių privažiavimų didėja rizika atsirasti eismo įvykiams, o taip pat rizika atsirasti žalai ne tik privačiam, bet ir viešam turtui.

Taigi būtų tikslinga apsvarstyti galimybes sureguliuoti transporto eismą vietose šalia mokyklų ir darželių. Galbūt tam tikrose zonose būtų naudinga dedikuoti pravažiavimus, kuriais tėvai galėtu saugiai privažiuoti prie ugdymo įstaigos ir iš jos teritorijos saugiai išvažiuoti. Gal tam tikrose zonose (atitinkamomis valandomis) būtų tikslinga riboti eismą. Jei būtų sprendžiamos šios problemos būtų padidintas vaikų saugumas prie mokyklų/darželių, o taip pat ir sureguliuojamas transporto srautas, kuris padėtų kiek sumažinti tam tikrose miesto dalyse susidarančias spūstis.

Atsakingas švenčių planavimas. Miesto švenčių metu, kuriose numatomas prekyba ir leidimų jai pardavimas/išdavimas, užtikrinti, kad prekybą organizuojantys subjektai nenaudotų elektros generatorių, statomų gatvėje ar gyventojų kiemuose ir keliančių triukšmą bei teršiančių aplinką dėl ilgą laiką veikiančių vidaus degimo variklių išmetamų dujų. Klaipėdos šventės su prekybininkais sudaromose sutartyse turi būti aiškiai nurodyta prievolė naudotis prisijungimo prie miesto tinklų galimybe, užtikrinta teisinga tokios paslaugos kaina (170 EUR 2020 m. Jūros šventės metu numatytas mokestis prekybininkams už elektros energiją yra neadekvatus ir skatinantis nusižengti), ir aiškus draudimas naudoti elektros generatorius, veikiančius vidaus degimo variklių pagrindu, šalia gyvenamų namų.

Atsirado poreikis numatyt aikšteles. Ką manote

Siūlau mažinti renginių skaičių ir gerinti viešinimo ir pačių renginių kokybę. Argumentai:

2018 m. daugiausia kultūros renginių vyko Vilniaus miesto savivaldybės kultūros centruose – 2568 renginiai, kuriuose dalyvavo daugiausia lankytojų bei dalyvių – 3 239 631. Klaipėdos bendri skaičiai kažkodėl apžvalgoje nepateikti, bet sudėjus BĮ vadovų ataskaitose skelbiamus už 2019 m. skaičius gauname 1920 renginių (atmetus Imanuelio Kanto viešąją biblioteką ir Klaipėdos šventes) ir 449‘115 lankytojų (atmetus Imanuelio Kanto viešąją bibliotekos ir Klaipėdos šventės renginių lankytojus).

Ką savivaldybės administracija mano apie tai, kad renginių Klaipėdoje skaičius yra net 75 proc. nuo sostinės renginių skaičiaus, nors dalyvių - tik 14 proc. nuo Vilniaus renginių lankytojų masės? Miestų gyventojų skaičius skiriasi 4 kartus.

Darytina išvada – Klaipėdoje per daug prastos kokybės kultūros renginių.? O prastos kokybės jie būtent dėl orientacijos į kiekybę. Kiekybės lemiamas kultūros renginių dažnumas „praskiedžia“ lankytojų dėmesį ir sumažina lankomumą.

Ką manai apie iniciatyvą atlikti 2019 m. (2020 m. netinka analizei dėl COVID19 laikinų suvaržymų) Klaipėdos mieste vykusių iš biudžeto finansuotų renginių turinio, skaičiaus ir dalyvių vertinimą ir formuoti naujas renginių finansavimo gaires?

Traukos taškai ir maršrutai. Reikia peržiūrėti Klaipėdos turizmo ir informacijos centro (KTIC) miesto svečiams pristatomus turizmo po senamiestį ir istorinę miesto dalį maršrutus ir juos pakeisti. Motyvas: dalies KTIC siūlomų aplankyti ojektų nebėra galimybės aplankyti (lėlių tetras, centrinis paštas). Nebesami objektai reklamuojami bukletuose, dalinamuose DFDS keltais besinaudojantiems žmonėms.

Gėlynų sprendimai. Baigti mėtyti miestiečių sunešto biudžeto lėšas brangiems viešųjų teritorijų apželdinimo sprendimams. Gėlynai turi būti apsodinti jūrinio miesto identitetą atitinkančiais ilgamečiais augalis (smilgomis ir pan.), neskiriant perteklinių lėšų apželdinimo įmonių paslaugoms, nukreiptoms į vienmečių augalų kasmėnesinį persodinimą ir brangią priežiūrą.

Apšvietimas mieste. Trūkstamo apšvietimo įrengimas, užtikrinant 100 proc. senamiesčio teritorijos, kurioje numatyta pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo galimybė, padengimą atitinkančiu higienos normas liumenų sk.

Šiuo metu 2021-2023 m. svarstomame Klaipėdos miesto strateginio plano projekte 2021 m. neapšviestų miestiečių kiemų sprendimams numatyta.. 0 EUR. 

Ar pritari, kad į kitų metų veiklos planą, skirstant 275 mln. EUR miesto biudžetą, butų numatyta 150 tūkst. EUR, t.y. tiek, kiek numatyta 2022 ir 2023 m. 

Kaip manote ar tarp Stulpino progimnazijos ir Varpo gimnazijos reikalingas naujas stadionas su futbolo aikšte, apšvietimu, nauja bėgimo danga bei treniruokliais? 

Atliekų rūšiavimas. Užtikrinti organinių atliekų rūšiavimo galimybę įrengiant tam skirtus konteinerius, išdalinant gyventojams nemokamai teikiamus organinėms atliekoms skirtus popierinius maišelius. Siekiant organizuoto ir masyvaus gyventojų įsijungimo į organinių atliekų rūšiavimą, įpareigoti KMSA Aplinkos apsaugos skyriaus tarnautojus, KRATC paskirtus darbuotojus per 6 mėn. apieti visus gyventojų butus Senamiestyje (projektas turėtų būti nukreiptas į visos Klaipėdos teritoriją) dalijant maišelius, informacinius lapelius ir aiškinant rūšiavimo naudą. O naudai/vertei sukurti KMSA kartu su KRATC turi sugalvoti kaip tos surinktos iš gyventojų organinės atliekos bus perdirbtos ir kokią vertę sukurs (galbūt biodegalų gamyba, panaudojant juos kurui). Informacinių skrajučių turinio pvz. Priedas Nr. 2: Sorteringsguide fyrfack 2-SIDIG; Sorteringsguide förpackningar, mat, rest.

Diskusijų skiltyje Consul neleidžia pridėti priedų (xls, pdf, jpg)?

Šunų dresavimo aikštelės įrengimas žvejybos uosto rajone miškelio teritorijoje (Minijos gatvėje).

addfadfa

70 mln. EUR metinį biudžetą turinti Klaipėdos rajono savivaldybė 2021 m. skirs 0,43 proc. jo dalį Dalyvaujamojo biudžeto programai (300 tūkst.).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pernai nubalsavo, kad dalyvaujančių piliečių idėjoms realizuoti skirti 0,04 proc. (100 tūkst. EUR) 2021 m., bet administracija, pateikusi kitų metų veiklos plano projektą, kažkur tuos pinigus "numuilino". Šiuo metu prie šios programos įrašyta 0 EUR.

Jei Klaipėda skirtų Dalyvaujamajam biudžetui tokią procentinę dalį, kaip rajonas, klaipėdiečiai realizuotų savarankiškų idėjų už 1,2 mln. EUR vien šiais metais. Tai būtų 11 kartų daugiau, nei bendruomenės dabar įveiklina sprendimais per priemonę "Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse"..

Ar pritari neatsilikti nuo rajono ir skirti Klaipėdoje Dalyvaujamojo biudžeto programai ne mažiau procentų nuo metinio biudžeto nei 0,43?

Pajūrio zona Klaipėdos senamiestyje. Teritorijoje tarp Gluosnių g. ir Danės upės, šalia naujai įrengto dviračių tako prie Jono kalno (būsimas Verdispan Gluosniai projektas), siūlau kol kas plynose pievose įrengti smėlio zoną su 1) pliažo tinklinio aikštelių kompleksu ir 2) petankės aikšteles, kuriose mielai rinksis pagyvenę žmonės. Kol Verdispan Gluosniai projektas bus realizuotas, praeis 5-7 metai, o tokia pliažo zona pritrauktų nemažai sportu besidominčių žmonių.

Palaikai pliažo idėją Klaipėdos senamiestyje?

Laba diena, yra pateikti projektai DALYVAUK , balsavimo sistema nepatogi, sudėtinga, Karantino metu siūlote atvažiuoti užpildyti biuleteni, trūksta žodžių. Kiek žinau Klaipėdos savivaldybė dirba nuotoliniu būdu o jūs gyventojams siūlote atvažiuoti, tai gal reikia pasiimti iš darbo išeiginę, kad galėtume atvykti į savivaldybę prabalsuoti?

Siūlyčiau uždrausti važinėti el paspirtukais jaunesniems nei 18 metų asmenims, riboti jų greitį iki 10km/hp, privalomai dėvėti šalmą, turėti galiojančias vairavimo teises.

Įrenkime prekybinius paviljonus populiariausiuose savavališkai vykstančiuose mini turgeliuose. PVZ.: prie IKI Vingio g., priešais Miesto polikliniką Taikos pr. Norint prekiauti turgavietėje, reikia turėti pakankamai produkcijos, kad, sumokėjus už prekybos vietą, dar liktu uždarbio. Prekiaujant 6-12 arų sklypuose užaugintomis daržovėmis, vaisiais ar miške pririnktomis gėrybėmis uždirbi nuo 5 iki 30 EUR. Dažniausiai prekiauja pensijinio amžiaus žmonės. Leiskime žmonėms prisidėti pragyvenimui estetiškame prekybiniame paviljone. Prekyba suneštiniuose staliukuose ir dėžėse tuose vietose vyko ir vyks. Žmonės nesėdi ištiesę rankos išmaldai, dirba.

Elektrinių dviračių dalijimas gyventojams trumpalaikiam naudojimui.

Klaipėdos savivaldybės administracijai reikia paskelbti konkursą 20-50 elektrinių dviračių įsigijimui. Įsigyti elektriniai dviračiai (skirtingi: standartiniai, šeimai skirti su lopšeliu, sportiniai) per tam sukurtą atskirą langą KMSA tinklapyje bus siūlomi naudotis Klaipėdoje registruotiems ar darbo vietos turėjimo pažymą pateikusiems piliečiams nemokamai ribotą laiką (pradžiai - 3 dienos, vėliau, dviračių pasiūlai sumažėjus, savaitė).

Rezultatas: išbandę pažangius elektrinius dviračius dalis gyventojų juos įsigys ir naudos, o KMSA galės viešintis kaip "žalias ir inovatyvus" Lietuvos miestas. Nauda įmonei, pardavusiai savivaldybei dviračius - garantuoti užsakymai padidėjus paklausai.